„Man net sunku įsivaizduoti kaip galima dingti. Nebent priklausai kažkokiai grupuotei, esi kažkam skolingas ar susijęs su narkotikais. Arba tiesiog tampi tam tikrų aplinkybių auka, atsiduri netinkamoj vietoj netinkamu laiku. Pamatai tai, ko neturėtum matyt ar žinot“, – parašė vidutinio amžiaus respondentas, atsakydamas į klausimus apie …
NAPPŽ vadove dviejų metų kadencijai išrinkta Dovilė Vainorė, asociacijos projektų ir komunikacijos vadovė, laikinai ėjusi NAPPŽ vadovo pareigas nuo š. m. birželio mėn. „Dovilė jau labai daug padarė dėl asociacijos bendrai ir dėl prekybos žmonėmis temos viešinimo. Ir toliau jai linkiu sėkmės“, – po balsavimo mintimis pasidalino Dalia Puidokienė.
„Dingusių žmonių šeimų paramos centro“ (DŽŠPC) socialinė darbuotoja ir projektų vadovė Arūnė Bernatonytė tikina, kad pastaraisiais metais dingusių nepilnamečių skaičius išaugo: „Turime susirūpinimą keliančius didelius skaičius. Kai gauname žinią apie dingusį asmenį kaskart pagalvoju: nejau ir dar vienas vaikas? Statistika bauginanti.“
Lietuvos valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir kultūros atstovai, minėdami Europos sąjungos Kovos su prekyba žmonėmis dieną, kviečia dalyvauti į atvirus nemokamus prevencinius, edukacinius ir kultūrinius renginius ir pokalbių laidas. Daugelį renginių bus galima stebėti nuotoliu.
Kokias sėkmės istorijas galėtume papasakoti iš organizacijų, padedančių prekybos žmonėmis nusikaltimų nukentėjusiems, kasdienybės? Sėkmė yra kuo anksčiau surasti žmogų ir padėti jam ištrūkti iš prekiautojų žmonėmis tinklo. Sėkminga istorijos atomazga yra ir tokia, kai po ilgų psichoterapijos seansų, nukentėjusysis nuo prekybos žmonėmis, gali be baimės išeiti į gatvę, megzti pokalbius ir dirbti orų darbą. Šį kartą pasakojame dar kitokią sėkmės istoriją …
„Taigi dirbsiu su konkretaus projekto reikalais ir procesiniais dalykais. Manęs nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis asmenų istorijos tikrai nepalies ir nieko sudėtingo čia nebus.“ Bet štai palietė. Ir palietė labai „įdomiu kampu“: supratau, jog mažiausiai dukart buvau pati atsidūrusi „arba-arba“ situacijose, kuriose galimai susitinka „auka“ ir „verbuotojas“.
Prievartą patyrusių aukų sukrečiančios istorijos, besitęsiantys teismo durų varstymai, – tokia yra prekybos su žmonėmis aukoms padedantiems socialinių darbuotojų kasdienybė. „Atrodo vieną minutę ramiai dirbi prie kompiuterio, kitą leki susipažinti su nauju nukentėjusiuoju“, – tikina Dingusių žmonių šeimų paramos centre dirbanti Arūnė Bernatonytė, glaudžiai bendradarbiaujanti su nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiaisiais.
Skaitmeninė erdvė neabejotinai pakeitė mūsų gyvenimus – kiek daug galimybių ji atvėrė! Deja, daugiau galimybių internetas atvėrė ir nusikaltėliams, kurie siekia seksualiai išnaudoti vaikus, paauglius, moteris ar vyrus, įtraukti juos į pornografijos industriją ir pasipelnyti.
Dideli pinigai už paprastą darbą – tokių pranešimų gausu socialinėje erdvėje, kur klesti migrantų gabentojų verslas. Susivilioję lengvu uždarbiu lietuviai be skrupulų įsitraukia į žmonių kontrabandos tinklus, tačiau dažnai jų laukia grotos. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Lietuvos piliečiai pildo ir užsienio valstybių kalėjimus, o kaltinimų sulaukia tiek dėl migrantų vežimo, tiek dėl kontrabandos organizavimo.
Itin paklausioje ir pelningoje pornografijos industrijoje moterų, vaikų ir vyrų išnaudojimo gerokai daugiau, nei norėtume manyti. Galime prieš šį faktą užsimerkti, tačiau tiesa yra tokia – pornografija tiesiogiai susijusi su seksualiniu smurtu ir prekyba žmonėmis.
Kalbamės su trimis žurnalistikos studentėmis apie šiandieninį PŽ naratyvą Lietuvos žiniasklaidoje, apie merginų įsitraukimą į mūsų projektą „Strengthening an Interactive Media Narrative of Anti-Trafficking in Human Beings“ bei kaip, jų manymu, profesionalus ir etiškas kalbėjimas šia socialiai jautria tema prisidės prie PŽ prevencijos ir kitų socialinių bei institucinių pokyčių Lietuvoje.
Praėjusių metų rudenį buvau bebaigianti socialinės iniciatyvos „Pažadink močiutės suknelę“ parodų turą Lietuvos regionuose, kai atsitiktinai į rankas man buvo įspraustas bilietas į kitą „traukinį“, kuris vadinasi „stop trafficking in human beings (THB)“:
– Išvyksta už 1 min. Tolumoje matosi Lietuva be prekybos žmonėmis? Važiuoji kartu?
– …Aaaammmm…
– ?
– OK. Važiuojam!
Prekybos žmonėmis aukos darbui, nusikaltimams ar seksualiai išnaudojamos ne tik
tolimose valstybėse, bet ir visai čia pat – Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Apsisaugoti nuo
nusikaltėlių mezgamų tinklų, specialist teigimu, labiausiai padeda žinos apie tai ir
atsargumas.
Spalio 18 d. minima Europos sąjungos institucijų kovos su prekyba žmonėmis diena. Ši
data – skaudi prisiminti nukentėjusiems ir jų šeimų nariams. Vis dėlto minėtina diena
teikia viltį stebint NVO, valstybės institucijų bei menininkų bendradarbiavimą vykdant
prekybos žmonėmis prevenciją bei teikiant paslaugas nukentėjusiems.
Smurtas ir priverstinis darbas, vertimas užsiimti nusikalstama veika ir net nužudymas – tai
tik kelios baisios tautiečių, susidūrusių su prekyba žmonėmis, istorijos. Jomis nukentėję
lietuviai ir žmonės, padedantys moderniosios vergovės aukoms, dalijosi virtualioje
projekto „Tu – ne vienas“ diskusijoje.
Prekyba žmonėmis, dažnai vadinama šiuolaikinės vergovės forma, ne veltui apibrėžiama
kaip nusikaltimas, neturintis sienų. Naujausi duomenys rodo, kad vis plačiau naudojamos
šiuolaikinės technologijos, augantys nelegalios migracijos srautai ir net pandemijos
sukelta krizė sukuria naujus pavojus ir iššūkius su kuriais susiduria visos ES šalys.
Prekyba vaikais – tarptautiniu teisiniu lygmeniu pripažintas nusikaltimas, šiurkščiai
pažeidžiantis vaiko teises. Tai – prekybos žmonėmis reiškinio dalis, išsiskirianti tuo, jog juo
kėsinamasi į pažeidžiamiausius asmenis – vaikus, kurie nėra pasiekę visiškos socialinės,
psichinės ir fizinės brandos.
Prekyba žmonėmis yra nusikaltimas, kurio metu pasinaudojama žmonių pažeidžiamumu,
siekiant neteisėtos naudos. Žmonės išnaudojami internete, socialiniuose tinkluose, o
dažniausiai realiame gyvenime. Kaip mūsų, manymu, ir nutiko Senegalo pilietei.
Iki 2021 m. gruodžio mėn. 1 d. Italijos lietuvių profesionalų klubas, bendradarbiaudamas
su nepriklausomu Italijos lietuvių naujienų portalu ITLIETUVIAI.IT, įgyvendina LR Vidaus
reikalų ministerijos finansuojamą informacinį prevencinį projektą ,,Tu – ne viena(s)“.
Lietuvoje pradėjo veikti specializuota emocinės paramos linija vyrams – „Nelik vienas“. Jos
atsiradimą inicijavo Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro kolektyvas.
Projekto partneriai – Pajūrio vyrų klubas bei Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono
skyrius.
,,Europa pasiruošusi ateičiai be seksualinio išnaudojimo ir smurto prieš moteris ir
mergaites“, – teigia Briuselio kvietimo (org. Brussel’s Call) judėjimas, š.m. balandžio 21 d.
pradėjęs kampaniją Jos ateitis – lygybė (org. Her Future is Equal) visoje Europoje, skirtą
įgyvendinti Lygybės modelį, kaip metodą kovai su seksualiniu išnaudojimu.
Minėdami Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis dieną, Nacionalinės asociacijos
prieš prekybą žmonėmis (toliau – NAPPŽ) darbuotojai drauge su partneriais bei savanoriais
suvienijo jėgas ir atliko socialinių performansų ciklą penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje,
Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Tauragėje.
Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis (toliau – NAPPŽ) ir Valstybinė darbo
inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) pasirašė
bendradarbiavimo sutartį, kuria susitarė stiprinti prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ir
šiuolaikinei vergovei prevenciją ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims.