Ramutė Šulčienė
Prekybos žmonėmis aukos darbui, nusikaltimams ar seksualiai išnaudojamos ne tik
tolimose valstybėse, bet ir visai čia pat – Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Apsisaugoti nuo
nusikaltėlių mezgamų tinklų, specialist teigimu, labiausiai padeda žinos apie tai ir
atsargumas.
Dar būdamas nepilnametis Rimas (vardas pakeistas) dėl sunkios šeimos finansinės padėties turėjo susirasti darbų. Įdėjęs skelbimą apie ieškomą darbą, jis netrukus sulaukė skambučio iš neprisistačiusio asmens. Rimui buvo pasiūlytas darbas Anglijoje, lietuviškoje įmonėje. Kai šis sudvejojo, kad ne tik nemoka anglų kalbos, bet ir neturi pinigų ten nuvykti, darbą siūlęs žmogus pasakė nesirūpinti, esą viskas bus suorganizuota, bus suteiktas apgyvendinimas, o jis sumokėti galės, kai užsidirbs. Kai Rimas buvo nuvežtas į Angliją, paprašyta jo dokumentų, neva, kad būtų įdarbintas, o vėliau atimtas ir telefonas. Paaiškėjo ir darbo pobūdis – teks „auginti žolę“, t. y. marihuaną. Vaikinas atsisakė tai daryti, todėl buvo ne kartą mušamas, apribota jo laisvė. Kartą „darbdavys“ netyčia paliko atrakintas duris, taip po kelių mėnesių vergiško darbo ir smurto Rimui pavyko pabėgti. Jis kreipėsi į Lietuvos ambasadą, kuri parūpino laikiną būstą, o policija pradėjo tyrimą tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje.
Statistika – tik ledkalnio viršūnė
Šiuo metu Lietuvoje vyksta daugiau nei 70 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis atvejų: seksualinio išnaudojimo, darbo be atlygio, vertimo daryti nusikaltimus gabenant uždraustus daiktus ar prekes. Daugiau nei 150 nukentėjusių asmenų šiuo metu mūsų šalyje naudojasi kompleksinės pagalbos paslaugomis, skirtomis žmogui grįžti į normalų ir orų gyvenimo ritmą po išgyventų prekybos žmonėmis patirčių. Deja, šie skaičiai realaus prekybos žmonėmis masto neatskleidžia.
Kaip sako Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovas, teisininkas dr. Alvydas Šakočius, nusikaltimai, susiję su prekyba žmonėmis, yra labai latentiški. Tai reiškia, kad daug prekybos žmonėmis atvejų lieka nežinomi ir neįvertinti baudžiamojo teisingumo. Kodėl taip nutinka? Pasak pašnekovo, prekyba žmonėmis susijusi su geopolitine, teisine situacija, be to, ne visi nukentėjusieji save identifikuoja aukomis, dėl įvairių priežasčių vengia kreiptis į teisėsaugą ar su ja bendradarbiauti. „Mūsų teisinėje sistemoje prekybos žmonėmis auka yra tas asmuo, kuris pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojo proceso tvarka. Todėl statistiškai nukentėjusiųjų yra vienoks skaičius, praktiškai jų gerokai daugiau mato nevyriausybinės organizacijos, teikiančios socialinę pagalbą, o nematomų prekybos žmonėmis aukų neabejotinai yra dar daugiau“, – teigia teisininkas.
Nepelnytai plaka save
Iki Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, mūsų šalies gyventojai į Vakarų valstybes emigruodavo ir daug jų ten gyvendavo nelegaliai. Dėl to, dr. A. Šakočiaus teigimu, nusikaltėliams juos buvo paprasčiau išnaudoti, žmonės susidurdavo su labai didele rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis. Kai įstojome į ES ir atsivėrė galimybės kitose šalyse gyventi ir dirbti legaliai, situacija pasikeitė – sumažėjo prievartinio išvežimo, tapo paprasčiau sugrįžti. Tačiau nusikaltėliai nesnaudžia, atsirado naujų verbavimo formų.„Prekybai žmonėmis didelę įtaką daro ir teisinis reglamentavimas. Stodami į ES, įsipareigojome perkelti ES teisę į nacionalinę teisę. Taigi visi teisės aktai, susiję su baudžiamąja atsakomybe dėl prekybos žmonėmis, taip pat buvo perkelti į nacionalinę teisę. Tarptautinis teisėsaugos bendradarbiavimas leido suduoti daug smūgių organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, užsiėmusioms prekyba žmonėmis. Apie dalį prekybos žmonėmis atvejų nesužinome dėl psichologinės aukų būklės – kai kurie asmenys savęs neidentifikuoja aukomis. Ypač tai būdinga žmonėms, patyrusiems darbinį išnaudojimą arba pakliuvusiems į prekybos žmonėmis tinklus turint tikslą įtraukti į nusikalstamas veikas“, – apžvelgia teisininkas. Pirmuoju atveju asmenys linkę galvoti, jog jiems tiesiog nepasisekė. Pavyzdžiui, žmogus įstumiamas į dideles skolas, neretai menamas. Tokiais atvejais sunku įrodyti patį pardavimo faktą – atrodo, kad viskas vyksta su tavo žinia ir sutikimu, tik aplinkybės susiklosto nesėkmingai. Priversti daryti nusikalstamas veikas apskritai save laiko ne aukomis, o nusikaltėliais, nors į šias situacijas nusikaltėliai juos įviliojo tikslingai.
Šiuolaikinės vergovės formos
Šiandien Lietuvoje yra stebimos įvairios prekybos žmonėmis formos. Dažniausiai pasitaiko vergiško darbo, išnaudojimo nusikaltimams ir seksualinio išnaudojimo atvejų. Pavyzdžiui, moterys ir vyrai, ieškodami pelningesnio darbo užsienyje, patenka į prekybos žmonėmis tinklus ir galiausiai nežmoniškomis sąlygomis dirba menkai, o kartais ir visai neapmokamus darbus, neturėdami jokių socialinių, medicininių garantijų. Dažniausiai tai – statybų, žemės ūkio, paslaugų sektorių darbai. Įvairaus amžiaus žmonės, o tarp jų ir paaugliai bei mažamečiai vaikai, yra išvežami vykdyti įvairių nusikaltimų į pasaulio ir Europos miestus. Ten „dirba“ už maistą ar nedidelę sumą pinigų, dažnai gyvena itin sudėtingomis sąlygomis ir po truputį yra įtraukiami į rimtesnius nusikaltėlių tinklus stambesniems nusikaltimams atlikti. Į seksualinio išnaudojimo sritį jau įtraukiamos ne tik moterys, bet ir vyrai bei vaikai.
Pastebima, kad gausėja priverstinės santuokos atvejų. Pasinaudojant moterų socialiniu, emociniu ar fiziniu pažeidžiamumu, prievartos ir apgaulės būdu merginos ir moterys yra priverčiamos ištekėti iš užsienio šalių piliečių. Prieš jas naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Neretai tokios santuokos sudaromos su ne ES šalių piliečiais, siekiant gauti leidimą gyventi ir dirbti Europoje.
Vyksta arčiau nei manome
Dr. A. Šakočius sako, jog šiuolaikinės vergovės, t. y. prekybos žmonėmis darbiniais tikslais, mastas auga, taip pat keičiasi jo geografija. Lietuva po truputį tampa ne kilmės šalimi, kurioje ieškoma aukų darbiniam išnaudojimui, o tikslo šalimi, į kurią atvežami piliečiai iš trečiųjų šalių. Kaip pastebi darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos, įdarbinant ir apmokant šiems asmenims už darbą, matyti vis daug ribinių situacijų tarp menko atlygio, prastų apgyvendinimo sąlygų ir šiuolaikinės vergovės. Teisininko tvirtinimu, plūstelėjus karo pabėgėliams, rizikų, jog jie gali būti išnaudojami, itin padaugėjo. Prekybos žmonėmis srityje auga internetinių technologijų reikšmė. Įvairūs pažinčių portalai ir socialiniai tinklai tampa lengva ir sunkiai kontroliuojama žmonių verbavimo priemone. Internetu vyksta ir pats išnaudojimas, pavyzdžiui, pornografijai arba įtraukiant žmones į sukčiavimus. Šios tendencijos, pasak pašnekovo, itin sustiprėjo karantino metu, kai uždarius valstybių sienas gabenti žmones tapo labai sudėtinga. Tačiau atsivėrus keliams, grįžta ir senieji išnaudojimo būdai. „Pastebime, kad dažniau prekybos žmonėmis aukos tampa jauni, apie 30-35 metų, asmenys – moterys ir vyrai, kai kurie turi įvairių priklausomybių, negalios formų, bedarbiai. Taip pat visai jauni, vos mokyklą pabaigę jaunuoliai. Į rizikos grupę būti išnaudojami darbui vis dažniau patenka ir 50 metų bei vyresni gyventojai, kurie netenka pragyvenimo šaltinio, bet dar nėra sulaukę pensijinio amžiaus. Taip pat plinta nauja moterų išnaudojimo forma, kai moterys išnaudojamos ir darbui, dažniausiai namų ruošai, ir seksualiai. Tokių įtartinų pasiūlymų buvo fiksuota prie pabėgėlių centrų, atvykus ukrainiečiams“, – vardija dr. A. Šakočius.
Viliojama apgaulės būdu
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre teikiama pagalba asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo ir prekybos žmonėmis bei smurto artimoje aplinkoje. Centro įkūrėja, vadovė dr. D. Puidokienė atkreipia dėmesį, kad šiandien asmuo jau retai pagrobiamas, jis paveikiamas apgaule, manipuliuojant, šantažuojant. Taip sukuriamas įspūdis, kad žmogus pats sutiko išvažiuoti į kitą šalį, išvyko niekieno neverčiamas, sutiko užsiimti kokia nors veikla.
„Kaip teigiama Jungtinių Tautų konvencijos Palermo protokole, nusikaltėliai, užsiimantys prekyba žmonėmis, pasinaudoja jų pažeidžiamumu. Gyvenimas susiklosto įvairiai – žmonės netikėtai praranda darbą, bankrutuoja verslai, ne visi jaunuoliai turi abu tėvus arba artimus ryšius su jais ir t. t. Taigi daugelis mūsų galime turėti kokį nors pažeidžiamumą ir, priklausomai nuo jo lygio, galime pakliūti ant prekybos žmonėmis kabliuko“, – teigia dr. D. Puidokienė. Pasakodama apie prekybos žmonėmis rizikas ir prevenciją vaikams mokykloje, psichoterapeutė atlieka nedidelį eksperimentą. Susitikimo pradžioje, esą vėliau būsiančiai praktinei užduočiai, ji paprašo vaikų asmens dokumentų – tapatybės kortelės ar moksleivio pažymėjimo. Dalis vaikų suabejoja, tačiau dalis nedvejoję paduoda. Vėliau psichoterapeutė kartu su vaikais aiškinasi, kodėl negalima dalinti savo asmens duomenų ir dokumentų, net jei to prašo, atrodo, pažįstamas žmogus, kaip svarbu kritiškai įvertinti visus prašymus ir pasiūlymus, tartis su artimaisiais ir, ištikus bėdai, pavyzdžiui, įsipainiojus į įtartinas situacijas socialiniuose tinkluose, kuo greičiau apie tai pranešti suaugusiems žmonėms.
Geriausi vaistai – žmogiškumas
Ne visuomet nusikaltėlis yra nepažįstamas žmogus. Labai dažnai tai yra asmenys iš artimos aukai aplinkos. Dr. D. Puidokienė žino atvejų, kai žmogų išnaudojimui yra pardavusi netgi mama, tėvas, patėvis, brolis, sesuo ar draugė.Psichoterapeutės teigimu, patyrusiems išnaudojimą asmenims gali būti reikalinga skirtinga pagalba. Kai kurie grįžę iš užsienio žmonės neturi kur apsistoti, kitiems reikalinga teisinė, medicininė pagalba, vėliau padedama ieškoti darbo, stotis ant kojų finansiškai. Be abejo, visiems labai reikalingos ir psichologo konsultacijos, emocinė parama. „Visa tai užima nemažai laiko. Bet kokios formos išnaudojimas yra didžiulė trauma. Esame bendravę su iš užsienio grįžusia moterimi, kuri mėnesį nosies iš kambario nekišo. Jai buvo gėda dėl savo gyvenimo istorijos, trūko socializacijos įgūdžių. Po truputį moteris sustiprėjo, įsitvirtino. Esame pastebėję, kad nukentėjusiems žmonėms labai svarbus tiesiog žmogiškas ryšys, kai jie supranta, kad gali mumis pasitikėti ir mato, kad mes tikime jais“, – patirtimi dalijasi dr. D. Puidokienė.
Būtina vienyti jėgas
Pasak dr. A. Šakočiaus, kuo daugiau institucijų bendradarbiauja, tuo efektyvesnę pagalbą galima suteikti nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, taip pat veikti prevenciškai, kad aukų būtų mažiau. „Visų pirma, reikalingas teisinis bendradarbiavimas, ši sritis jau stipriai pažengusi į priekį. Lietuvoje taip pat veikia Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisija, kurioje specialistai iš įvairių sričių keičiasi informacija ir derina savo veiksmus. Šiandien mes aktyviai siekiame, kad informacija tarptautiniu mastu tarpusavyje dalintųsi, bendradarbiautų ir nevyriausybinės organizacijos. Lietuvoje turime Nacionalinę asociaciją prieš prekybą žmonėmis. Analogiškų organizacijų yra visose Europos šalyse. Būtų labai naudinga visoms joms susitelkti ir veikti ta pačia kryptimi, einame tuo keliu. Taip pat labai svarbu užmegzti pastovius ryšius su pasaulio lietuvių bendruomene skirtingose šalyse. Ne viskas auksu žiba emigracijoje, kaip kartais girdime televizijos laidose. Yra ir sėkmės, ir nesėkmės istorijų. Labai norėtume, kad vaikai mokyklose, gyventojai susitikimuose išgirstų, kaip kartais nutinka, kaip pakliūnama į išnaudojimo situacijas. Istorijos iš pirmų lūpų geriausiai veikia prevenciškai“, – tvirtina pašnekovas.
Susitelkimo nauda
Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė jau ne vienus metus veda prevencinius užsiėmimus prekybos žmonėmis srityje ir palaiko ryšius su užsienio organizacijomis. Pašnekovė sako, jog kitose šalyse pastebi daugiau įvairių institucijų bendradarbiavimo, įtraukiamas ir verslas, pavyzdžiui, bankai.
„Vienas pagrindinių prekybos žmonėmis tikslų yra pinigai. Kaip sako Didžiojoje Britanijoje kovoje su prekyba žmonėmis dirbanti organizacija „Stop the Traffik“, reikia sekti ten, kur eina pinigai. Tačiau nevyriausybinės organizacijos to negali daryti, todėl buvo inicijuotas bendradarbiavimas su bankais. Informacinių technologijų įmonės padeda didinti saugumą internete, gali atsekti tam tikrą reikšmingą informaciją. JAV įsikūręs Dingusių ir išnaudojamų vaikų centras kartu su „Facebook“ biuru Lietuvoje mums padėjo įdiegti dingusių vaikų paieškos sistemą „Ambert Alerts“. Per ją teisėsaugos pareigūnų informacija apie dingusį vaiką su detaliu aprašymu ir nuotrauka pasiekia socialinio tinklo vartotojus, nutolusius iki 200 km spinduliu nuo vietos, kurioje paskutinį kartą dingusysis buvo pastebėtas. Dingusių ir išnaudojamų vaikų centras labai aktyviai dirba su įvairiais interneto tiekėjais, socialiniais tinklais visame pasaulyje, kad užkirstų kelią vaikų seksualiniam išnaudojimui internete. Jeigu žiūrima vaikų pornografija, centras fiksuoja visus atvejus ir siunčia apie tai informaciją konkrečios šalies pareigūnams. Taigi tai, ką žino verslas, galbūt nežino teisėsauga, o šios informacija galbūt neprieinama nevyriausybinėms organizacijoms. Dalindamiesi informacija ir patirtimi, visi laimėtume daugiau“, – apie sutelktas jėgas kalba R. Butkevičiūtė.