Atlikti akademinės praktikos – į NVO, kur teikiama pagalba prekybos žmonėmis aukoms. Kodėl gi ne?

Autorės:

Goda Ponomariovaitė, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis partnerė viešinimui

Dovilė Vainorė, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė

Kiekvienas studentas bent kartą per studijų laikotarpį privalo atlikti akademinę praktiką pasirinktoje organizacijoje. Ar populiaru ieškoti praktikos vietos nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriuje? Ir kaip sekasi NVO, teikiančioms pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, pritraukti jaunuosius talentus?

Apie pasirinkimus susipažinti su darbo ypatumais šiose NVO, sugriuvusius stereotipus ir puoselėjamas svajones pasakoja teisės studentės Augustė ir Gabija bei kriminologijos studentė Jorė.

Apie NVO girdime: „Nedidelės organizacijos, šiandien yra – rytoj nėra, tikrai negalės pasiūlyti darbo vietos po praktikos.“ „Mano požiūris yra priešingas. Manau, kad praktika NVO gali suteikti daugiau nei profesinės patirties. Ji gali būti prasmingas žingsnis į profesionalų kelią, leidžiantį gilinti žinias bei įgūdžius tam tikroje srityje iš NVO perspektyvos. Mano atveju – tai nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis asmenų apsaugos sritis“, – teigia praktiką Nacionalinėje asociacijoje prieš prekybą žmonėmis (NAPPŽ) ir  Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centre (KOPŽI) atlikusi teisės ir tarptautinių santykių studentė Augustė Maziukaitė. 

Mergina vasarą savo praktiką atliko KOPŽI. Čia padedama vadovės Kristinos Mišinienės parengė mokslinį tyrimą apie negalią turinčių asmenų pažeidžiamumą prekybos žmonėmis ir kitokio išnaudojimo bylose.  

„Vadovė supažindino su neįgalių asmenų išnaudojimo prekybos žmonėmis nusikaltimuose bylomis. Ji skatino nuodugniai suprasti ir išnagrinėti kiekvieną atvejį byloje. Praktika atnešė vaisių – mokslinį darbą, kurį pristatysiu konferencijoje. Sklaida prisidės prie prekybos žmonėmis prevencijos“, – praktikos rezultatais džiaugiasi pašnekovė.

Praktikantė gavo pasiūlymą vesti mokymus

Savo antrąją praktiką Augustė nusprendė atlikti NAPPŽ – skėtinėje NVO. Šios organizacijos tikslai ir vertybės, anot pašnekovės, sutampa su jos asmeniniais įsitikinimais ir siekiais.

„Organizacija yra žinoma savo veiksmingumu ir atsidavimu siekiant ne tik apsaugoti žmogaus teises, bet ir puoselėjant socialinį teisingumą. Man svarbu atlikti praktiką būtent čia dėl prekybos žmonėmis temos svarbos ir galimybių įnešti savo indėlį darbais į šią sritį“, – įspūdžiais dalinasi studentė. 

Mergina itin džiaugiasi, kad pavyko atrasti šiltą ryšį su NAPPŽ vadove Dovile Vainore. Pasak jos, geri santykiai įkvepia stengtis dar labiau prisidėti prie realių organizacijos tikslų. 

Augustė Maziukaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Kas pagalvotų, kad tik atėjusi praktikantė gauna pasiūlymą vesti mokymus Užimtumo tarnybos darbuotojams kartu su vadove, vėliau kartu vesti mokymus LR prokurorams ir skaityti pranešimą konferencijoje prekybos žmonėmis tema? Tikriausiai tik kažkur giliai viduje tikėjausi taip sparčiai judėti į priekį sprendžiant prekybos žmonėmis klausimus“, – džiaugiasi studentė. 

„Nuoširdžiai tikiu, kad praktika NVO ne tik suteiks man naudingos patirties, bet ir padės ugdyti asmeninius, komunikacijos ir projektų valdymo įgūdžius. Mano tikslas yra prisidėti prie bendros gerovės ir socialinio teisingumo“, – pasakoja praktikantė.

Studijose moko, kaip nubausti nusikaltėlį, o kur sužinoti, kaip padėti nukentėjusiam?

Ketvirtakursė teisės ir kriminalistikos studentė Gabija Blužaitė praktiką atlikti pasirinko Vilniaus arkivyskupijos „Caritą“ (VA „Caritas“). Ši organizacija be kitų socialinių veiklų teikia ir pagalbą prekybos žmonėmis aukoms. 

„Prekybos žmonėmis sritis sudomino todėl, kad labai menkai apie tai žinojau. Turėjome universitete tik vieną paskaitą šia tema. Mano studijuojamame dalyke mokomės kaip nubausti nusikaltėlį, bet nieko nežinome kaip padėti nukentėjusiam“, – apie priežastis, kodėl pasirinko atlikti praktiką VA „Carite“ pasakoja studentė. 

Gabija anksčiau atliko praktiką valstybinėje institucijoje. Tačiau, kaip ji tikina, pamačiusi „popierizmą“ ir teisėsaugos procesų painumą, nusprendė, jog nori išvysti realias žmogiškas situacijas. Tad vietoj dažnai teisės ir kriminalistikos studentų pasirenkamų praktikai valstybinių institucijų, ji savo įgūdžius nusprendė tobulinti VA „Carite“.

„Turėjau savo susikurtus stereotipus apie VA „Carito” veiklą. Maniau, kad organizacija padeda vargingai gyvenantiems žmonėms tik rūbais ir maistu. Patirtis sulaužė mano įsitikinimus”, –  apie savo praktikos pradžią atsiliepia Gabija. 

Paklausta apie vyraujančią nuomonę, jog NVO yra prastas pasirinkimas studentams – neva tai mažos organizacijos, nebus jose ką veikti, pašnekovė nesutinka. 

„Vienas iš didžiausių privalumų yra tai, kad aš viena atlieku praktiką šiuo metu. Reiškia, visas dėmesys yra tik vienam žmogui, greitesnė komunikacija. Tai labai jaučiasi”, –  tikina Gabija. 

Mergina patikino, jog įtrauks praktiką VA „Carite“ į savo gyvenimo aprašymą. Anot jos, tai puikiai atspindės patirtį srityje, kuri ją domina – prekyba žmonėmis. 

Kai praktikos vietų gausu – svarbiausia žinoti, ko pats nori

Kriminologijos studentė Jorė Taučikaitė – jau savo studijų finišo tiesiojoje. Jorė savo praktikos vietą pasirinko „Dingusių žmonių šeimų paramos centre“ (DŽŠPC). Pastarajame teikiama emocinė ir psichologinė pagalba dingusių be žinios žmonių artimiesiems, socialinė ir psichologinė pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis nusikaltimų. Kaip tikina pašnekovė, praktikos vietų pasiūlymų buvo itin gausu, tačiau mergina norėjo, kad praktikos pobūdis sietųsi su ją asmeniškai dominančiomis temomis.

„Renkantis praktiką, žiūrėjau, kad kriminologija susietų su mane dominančia sritimi – psichologija. Kai domiesi konkrečia tema, lengviau rinkti informaciją, o ir šiaip geriau sekasi“, – pasakoja studentė. 

Jorė Taučikaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Anot pašnekovės, svarbiausia suprasti pačiam, dėl ko renkiesi atlikti praktiką konkrečioje organizacijoje – kokie ilgalaikiai tikslai, ką tikiesi ten išmokti. 

„Aš ėjau dėl žinių ir įgūdžių sau, nekreipdama dėmesio į vyraujančias nuomones. Tai yra svarbiausia“, – savo pasakojimą baigia Jorė.

__________________________________

Pagrindinėje nuotraukoje – Goda Ponomariovaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „NVO, teikiančių kompleksinę socialinę pagalbą nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimas, dalyvaujant sutelktiniuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir vystant prevenciją su išorės partneriais“, finansuojamą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.