Autorei: Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt, Ernesta Onusaitytė
Dideli pinigai už paprastą darbą – tokių pranešimų gausu socialinėje erdvėje, kur klesti migrantų gabentojų verslas. Susivilioję lengvu uždarbiu lietuviai be skrupulų įsitraukia į žmonių kontrabandos tinklus, tačiau dažnai jų laukia grotos. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Lietuvos piliečiai pildo ir užsienio valstybių kalėjimus, o kaltinimų sulaukia tiek dėl migrantų vežimo, tiek dėl kontrabandos organizavimo.
Gegužės viduryje nuvilnijo tragiška žinia – Kalvarijoje į tvenkinį įvirto automobilis su neteisėtais migrantais, per avariją žuvo vairuotojas ir vienas iš gabentų migrantų. Panaši istorija mėnesio pradžioje pasirodė ir Lenkijoje. Bėgdamas nuo pareigūnų migrantų gabentojas nebegalėjo valdyti automobilio ir nulėkė nuo kelio, apsivertė. Paaiškėjo, kad jis penkiavietyje automobilyje vežė 10 neteisėtai Lenkijos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų. Vienas žmogus žuvo įvykio vietoje.
Panašių tragiškų įvykių nėra daug, tačiau jie aiškiai nupiešia, kaip rizikuoja migrantų kontrabandininkai, kuriems pažadėtas milžiniškas uždarbis. O tokių pasiūlymų – apstu. Keliolika minučių, praleistų „Telegram“ socialiniame tinkle, LRT žurnalistams leidžia nesunkiai darbo skelbimų grupėse pastebėti nusikaltėlių sukurtą jauką: „Ieškomas vairuotojas, didelė alga“.
Skelbimą parašęs Albanu pasivadinęs asmuo bendrauja tik rusiškai, į jokius klausimus neatsako, iš pradžių pats domisi, kur gyvena potencialus vairuotojas, kokią transporto priemonę turi. Vėliau įkrenta ir pasiūlymas – kitą dieną paimti žmones iš Lenkijos ir nuvežti į Frankfurtą Vokietijoje, moka 2000 eurų.
Nors viskas skamba tarsi legaliai, įtarimų kelia tai, kad už kelionę žadama neįprastai didelė suma. Paaiškėja ir kitas faktas – keleiviai kalba tik angliškai, o juos paimti reikėtų 10 kilometrų nuo Lenkijos ir Baltarusijos sienos, kelyje, kur gegužės pradžioje įvyko lemtinga avarija.
LRT kalbinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sako, kad socialiniai tinklai – populiariausias būdas įtraukti žmones į migrantų kontrabandos verslą. Kai kurie vairuotojai supranta, ką daro, bet vis tiek nusprendžia rizikuoti. O rizikos kaina – tūkstančiai eurų arba iki 15 m. kalėjimo.
„Veikimo principas šiek tiek panašus į pavėžėjimo paslaugas. Socialinėse uždarose grupėse „Facebook“ ir „Telegram“ teikiami pasiūlymai ir ieškoma vairuotojų“, – pasakojo VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos viršininko pavaduotojas Albertas Karkauskas.
Bent jau Lietuvoje pernai iš viso sulaikyta daugiau kaip 230 migrantus gabenusių asmenų, o šiemet į pareigūnų rankas jau pateko 40 kontrabandininkų. Nors dažniausiai iš migrantų vežimo bando uždirbti užsieniečiai, Lietuvos piliečiai uždarbiauja Europoje, įsitraukdami ir į kriminalinius tinklus. Tiesa, statistikos, kiek iš viso tautiečių dėl nelegalaus migrantų gabenimo atsidūrė Europos Sąjungos kalėjimuose, nėra.
Tačiau šiuo metu lietuviai aktyviai veikia Balkanuose, gabendami migrantus per Vengriją ir Austriją. LRT Tyrimų skyriui pavyko nustatyti net kelis dėl to Vengrijoje kalinčius lietuvius, pasikalbėti su jų šeimos nariais. Populiariu migrantų tikslu išlieka ir Jungtinė Karalystė, kurios kontrabandos kelyje lietuviai taip pat užsiima neteisėta veikla.
Europos valstybių policijos pareigūnai LRT komentavo, kad Lietuvos piliečiai niekada neužima pačių aukščiausių organizuotų kontrabandos tinklų postų, tačiau stengiasi kilti „karjeros“ laiptais.
Pagamina dokumentus ir apmoko lietuvių kalbos
Šiuo metu ne Lietuvoje gyvenantis vyras žurnalistams pripažino, kad dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju nusprendė uždarbiauti papildomai – į Jungtinę Karalystę vežti migrantus. Su žurnalistais jis sutiko kalbėti tik tuomet, jeigu nebus atskleista jo tapatybė.
„Pinigų niekada per daug nebūna. Pasiūlo, greitas gaunasi uždarbis, dviejų valandų laikotarpyje uždirbi 800 eurų. Ne tai, kad susižavėjau, bet buvau sugundytas pinigų suma“, – savo motyvų neslėpė buvęs vairuotojas.
Uždarbiauti vyras ryžosi dirbdamas austrų logistikos bendrovėje, veždamas krovinius iš Vokietijos į Jungtinę Karalystę, dar šiai priklausant Europos Sąjungai. Iš viso nelegaliai migrantus gabeno tris kartus, tai buvo Moldovos ir Ukrainos piliečiai.
„Būdavo iš Diunkerko arba iš Kalės uostų keliesi, ten yra aikštelių. Vis tiek sustoji apsipirkti ir prieidavo, atvesdavo tą žmogų, kuris turi važiuoti. Tarpininkai – rusakalbiai. Jie ir ieško, kad būtų automobiliai iš buvusios Sovietų Sąjungos: Latvijos, Estijos, Lietuvos. Pervežti siūlo iš pradžių už mažesnę sumą, jeigu nesutinki, pradeda gundyti didesnei sumai, bet daugiau kaip už 800 eurų nebuvo pasiūlyta“, – apie nelegalų papildomą uždarbį pasakojo vyras.
Migrantai važiuodavo kaip antras vairuotojas, nes ekipažas būna su dviem vairuotojais. Tačiau tik įsodinti migrantą į ekipažą – neužtekdavo. Tarpininkai esą pagamindavo ir asmens tapatybės korteles, teises, turėdavo suklastotas vairuotojų korteles neva darbo režimui apskaičiuoti. O kad istorija pareigūnams atrodytų tikroviškesnė, migrantus apmokydavo lietuvių kalbos.
„Netgi į Angliją būdavo tokie trumpi klausimai užduodami: „Laba diena, į kur vykstate? Viso gero.“ Jie atsisėda šalia, dar pasitikslina, persiklausia ar teisingai pasako, ar neteisingai, ar jis tokius žodžius moka“, – atskleidė buvęs vairuotojas.
Iš nelegalios veiklos lietuvis tuo metu uždirbo apie tris tūkstančius eurų, o su juo atsiskaitydavo patys migrantai, jau pavykus patekti į keltą, plukdantį prie Jungtinės Karalystės krantų. Tačiau tokią veiklą vyras nutraukė ne dėl sąžinės balso.
„Žmogus niekad nesustos, bet pasikeitė įmonės darbo profilis, pradėjo kitais maršrutais važiuoti ir automatiškai gavosi, kad neužsiėmiau tuo“, – komentavo lietuvis.
BBC duomenimis, Lamanšo sąsiauris išlieka problemiškas net ir šiandien, o vieno neteisėto migranto perkėlimas kainuoja apie keturis tūkstančius eurų. Ir nors kalbintam buvusiam vairuotojui atsakomybės pavyko išvengti, kasdien migrantų gabentojų sulaikoma vis daugiau.
Braškančios Vengrijos kalėjimų siūlės
Vien kovą Vengrijoje dviem skirtingais būdais sulaikyti du Lietuvos jaunuoliai. Vienas devyniolikmetis bandė pervežti 25 migrantus – 17 Indijos ir 8 Bangladešo piliečius, kurie sieną kirto iš Rumunijos pusės. Kontrabandos organizatoriai jaunajam vairuotojui buvo pažadėję 500 eurų, tačiau jo laukia kalėjimas nuo 2 iki 8 metų.
Kitu atveju 28 m. lietuvis į Vengriją įvažiavo taip pat iš Rumunijos, o kai pareigūnai pradėjo sekti vyro vairuojamą autobusiuką, šis nuvažiavo nuo kelio į miškingą teritoriją, pralaužė vielinę tvorą ir užklimpo lauke. Metė transporto priemonę, kartu su 32 neteisėtai sieną kirtusiais migrantais puolė bėgti, tačiau buvo sulaikyti.
Aiškėja, kad Lietuvos piliečiai nelegaliai uždarbiauja dviejuose migrantų kontrabandos keliuose: Rumunija–Vengrija–Austrija arba Italija ir Serbija–Kroatija–Slovėnija–Austrija arba Italijos kryptimis.
LRT tyrimų skyriui pavyko susisiekti su trimis Vengrijoje kalinčiais lietuviais, kaltinamais migrantų gabenimu per valstybės sieną, ir gavo leidimą juos pakalbinti, tačiau vis dar laukia Vengrijos kalėjimo sutikimo.
Tačiau situaciją šiek tiek atskleidė jų artimieji. Irena, kurios vardas pakeistas, pasakoja, kad sutuoktinis, kalėjime teismo laukiantis nuo pernai rugpjūčio, vyko uždarbiauti į Vengriją. Anot jos, vyras nežino, kaip migrantai atsidūrė jo mikroautobuse. Tačiau perklausus, kaip vairuotojas nežinojo, kad mikroautobuse yra ne siuntos, o žmonės – moteris negalėjo atsakyti.
Kita čia Lietuvoje palikta moteris nerimauja dėl sužadėtinio, jau metus kalinčio Vengrijoje ir vis dar nesulaukiančio teismo.
„Prieš du mėnesius siunčiau pinigus, jis jų negavo, angliškai nemoka, todėl negali susikalbėti. Sąlygos ten – tragiškos“, – pasakoja Jūrate, kurios vardas taip pat pakeistas.
Bet ši pripažįsta, kad sužadėtinis aiškiai žinojo, ką daro, kad bandė užsidirbti perveždamas migrantus. Tiesa, ji pati sakė nežinojusi, ko vyras važiuoja į Vengriją, tačiau vyko su draugu.
„Gailisi, labai gailisi“, – sakė moteris.
O Žemaitijoje gyvenanti moteris iš anūko skambučio nesulaukia jau daugiau kaip dvi savaites. Jaunuolis Vengrijoje taip pat laukė teismo sprendimo, kurį turėjo išgirsti gegužės pradžioje, tačiau ryšys nutrūko.
„Viena aš baba tesu, daugiau jis nieko neturi. Puoliau į depresiją, tokia nelaimė. Labai pergyvenu“, – LRT pasakojo moteris.
Oficialiais duomenimis, šiuo metu Vengrijos kalėjimuose kali apie 2 600 užsieniečių, kurie nuteisti už migrantų pervežimą, ir jie sudaro apie 13 proc. visų Vengrijos kalinių. Balandžio pabaigoje šalies valdžia paskelbė, kad daliai nuteistųjų suteikia 72 valandas palikti šalį. Tokios programos tikslas – neapsunkti mokesčių mokėtojų augančiais kalinių skaičiais.
Nors, LRT tyrimų skyriaus žiniomis, Lietuvos piliečiai nėra tie, kurie gausiausiai apgyvendina Vengrijos kalėjimus, už grotų jų šiuo metu gali būti nuo 50 iki 100 asmenų.
Bando įsitvirtinti kriminaliniuose tinkluose
Iš vieno migranto – apie 5 tūkst. eurų už pervežimą iš Serbijos į Austriją. Tačiau pietryčių Europoje beveik niekas po vieną nevežioja. Pavyzdžiui, LRT tyrimų skyrius, susisiekęs su Slovėnijos policija, sužinojo atvejį, kai pernai rugsėjį patruliai bandė sulaikyti dvi transporto priemones: autobusiuką, vežusį 25 migrantus, ir lengvąjį automobilį, kuris tarnavo kaip palyda ir atribojo policijos pareigūnus nuo pelningo krovinio sulaikymo.
Po įvykusių gaudynių per Slovėnijos kaimus, autobusiuko vairuotojas paspruko į miškus, o lengvąjį automobilį, kuris lydėjo migrantų krovinį, pasirodo kontroliavo du Lietuvos piliečiai. Jie buvo sulaikyti ir atiduoti teismui už migrantų pervežimą bei trukdymą policijai.
Ši istorija piešia kur kas sudėtingesnę schemą, rodančią, kaip bando uždarbiauti lietuviai. Konkrečiu atveju – jie buvo atsakingi už migrantų gabenimo priežiūrą. LRT kalbintas Austrijos migrantų gabenimo ir specialiųjų tyrimų departamento vadovas, brigados generolas Geraldas Tatzgernas pastebi, kad Lietuvos piliečiai, kurie sulaikomi ir Austrijoje, eina tiek vairuotojų pareigas, tiek tampa kriminalinių tinklų dalimi.
„Pernai mes tokių nustatėme nemažai, ir lietuvių yra abiejose grupėse. Pavyzdžiui, kaip organizatoriai lietuviai planuoja kontrabandos kelią per Balkanus arba būna atsakingi už migrantų apgyvendinimą skirtingose maršruto vietose, įskaitant ir Austrijos teritoriją“, – komentavo G. Tatzgernas.
Anot brigados generolo, dažniausiai kriminalinį tinklą sudaro nuo 3 iki 10 žmonių, nors pasitaiko ir turinčių daugiau kaip šimtą kadrų. Būtent aplink Vengriją esančiose šalyse minėti tinklai veikia ypač profesionaliai, palaiko artimą ryšį su migrantus verbuojančiais asmenimis jų gimtinėse arba tranzitinėse valstybėse, pavyzdžiui, Turkijoje.
Geraldas Tatzgernas, Austrijos migrantų gabenimo ir specialiųjų tyrimų departamento vadovas
„Tinklai organizuoja specialų apgyvendinimą, naudoja socialinius tinklus savo „verslo“ palaikymui, yra susiję su „hawala“ (neoficiali pinigų pervedimo sistema) bankininkais, kurie padeda su apmokėjimu visiems kontrabandininkams. Tai yra aukšto lygio kriminaliniai tinklai, o aukščiausioje pozicijoje esantys asmenys gyvena Azijos arba Afrikos valstybėse“, – LRT sakė Austrijos pareigūnas.
Vidurinėje tokių tinklų grandyje arba vadinamajame antrame lygyje dažniausiai tarnauja vairuotojų verbuotojai, kurie rūpinasi ir atsiskaitymu, o pačių vairuotojų gali būti tūkstančiai. Lietuvos piliečiai, kurie buvo aptikti Austrijos pareigūnų, esą dažniausiai priklauso žemesniam kriminalinio tinklo lygiui, tačiau yra duomenų, kad šie bando giliau įsitraukti į tokių tinklų veiklą.
„Kuo aukštesniame lygyje esi, tuo daugiau uždirbi pinigų, todėl ir nori būti tinklo dalimi. Turime duomenų, kad kai kurie lietuviai bandė būti svarbesni, nei iš tiesų yra, dėl to buvo vidinių konfliktų, elgiasi agresyviau, kad užsitarnautų gerą reputaciją“, – teigė Austrijos policijos brigados generolas G. Tatzgernas.
Austrijos policijos duomenimis, kiek uždirbama pačiame aukščiausiame tinklo lygyje nėra aišku, tačiau žinoma, kad už vieną sunkvežimį, pripildytą migrantų, vidurinėje grandyje esantys tinklo nariai gali uždirbti apie 100 tūkst. eurų.
Tačiau jeigu nusikaltėliai priklauso organizuotam kontrabandos tinklui, Austrijoje gali tekti už grotų būti nuo 10 iki 15 metų.
Migrantų kontrabanda ir prekyba žmonėmis – glaudžiai susiję
Šiemet per pirmus keturis mėnesius Lietuvoje sulaikyta 40 neteisėtus migrantus gabenusių vairuotojų, daugiausia – Latvijos piliečių, taip pat nusikalstamu būdu bandančių uždirbti ukrainiečių. Pavyzdžiui, pernai iš daugiau kaip 200 sulaikytų gabentojų – beveik 80 buvo Ukrainos piliečiai ir apie 30 – lietuviai.
LRT žiniomis, į migrantų gabenimo verslą dažniausiai įtraukiami Lenkijoje gyvenantys ukrainiečiai, kurie susivilioja lengvais pinigais.
„Tai žmonės, kurie greičiausiai susigundo atlygiu, kuris yra gana didelis, ir neturintys darbo tiesiog ieško galimybės uždirbti“, – LRT komentavo VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos viršininko pavaduotojas A. Karkauskas.
Tiesa, ir Lietuvoje fiksuota atvejų, kai šalies piliečiai tampa organizuotų tinklų dalimi. Pernai Estijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai demaskavo kriminalinį migrantų gabenimo tinklą. Iš viso sulaikytas 61 tinklo narys, o pernai gruodį įkliuvo ir du lietuviai.
„Turime keletą pradėtų tyrimų, kada Lietuvos piliečiai buvo organizatoriai, gal ne aukščiausios lygio, bet šiuo metu atliekami ikiteisminiai tyrimai ir komentuoti būtų dar anksti“, – teigė VSAT pareigūnas.
Europolas pastebi, kad panašiuose tinkluose veikiantys nusikaltėliai dažnai įsitraukia į prekybą narkotikais, ginklais ir žmonėmis. Skaičiuojama, kad apie penktadalis nusikaltėlių, veikusių migrantų kontrabandoje, užsiėmė ir prekyba žmonėmis.
Nyderlandų policijos vyresnysis tyrėjas, pulkininkas Jornas van Rijkas LRT pasakojo, kad, pavyzdžiui, pandemijos metu Rumunijos nusikaltėliai, vykdę prekybą žmonėmis, pakeitė profilį, persikraustė į Ispaniją ir Italiją, o ten pradėjo užsiimti migrantų kontrabanda.
„Jeigu mes žvelgtume į tai, kaip veikia pats tinklas, kalbant apie struktūrą, tikrai yra nemažai panašumų tarp migrantų kontrabandos ir prekybos žmonėmis. Naudojamos panašios apmokėjimo sistemos, tie patys keliai, tie patys ryšiai. Mes stebime, kad abiejuose tinkluose veikla vystoma per „Facebook“ grupes“, – sakė tyrėjas.
Nors kontrabanda nuo prekybos žmonėmis skiriasi tuo, kad šiuo būdu išnaudojami žmonės, pažeidžiamos jų teises ir gali nebūti sienos kirtimo elemento, pasitaiko atvejų, kai nelegaliai vežami migrantai tampa aukomis.
„Kontrabandos tinkluose mes matome, kaip šie gana lengvai tampa prekybos žmonėmis dalimi. Kartais tuos žmones, kuriuos veža nelegaliai, įtraukia į prekybą ir išnaudoja juos. O kalbant apie veiklos modelį, tuose tinkluose yra panašių elementų, bet veiklos metodai skiriasi. Pavyzdžiui, prekyboje žmonėmis veikia viliojimo procesas, o kontrabandos srityje patys migrantai ieško galinčių juos pervežti“, – teigė Nyderlandų policijos tyrėjas.
Europolo duomenimis, neteisėti migrantai Europos Sąjungoje gali susidurti tiek su šiuolaikine vergove, tiek su seksualiniu išnaudojimu arba tapti narkotikų mulais. Taip gali nutikti, kai vyrai, moterys ir vaikai nepajėgia susimokėti už kelionę į Europą, todėl tampa lengvu grobiu prekeiviams žmonėmis.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas LRT naujienų portale 2023 m. gegužės 24 d. Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Strengthening an Interactive Media Narrative of Anti-Trafficking in Human Beings: Mythbusters“, finansuojamą Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Vilniuje.
Prekyba žmonėmis – įtraukimas į prostituciją ar kitą seksualinio išnaudojimo būdą, priverstinį nusikalstamumą, darbą, už kurį nemokama, yra žmogaus orumą žeminantis nusikaltimas. Visą parą veikia nemokama pagalbos linija nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis – 8 800 91119 (skambinant iš užsienio +370 616 91119). Emocinė, teisinė, psichologinė pagalba teikiama lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.