Lietuvoje kasmet dingsta 2 tūkst. vaikų: „Pranešti reikia vos sunerimus“

Autorės:

Goda Ponomariovaitė, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis partnerė viešinimui

Dovilė Vainorė, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė

Kiekvienais metais Lietuvoje dingsta – pabėga iš namų, globos namų ar kitų institucijų, tūkstančiai vaikų. 2022 m. duomenimis, Lietuvoje užfiksuoti 1938 nepilnamečių dingimo atvejai, kai kurie iš jų pasikartojantys. Tuo tarpu Europos Sąjunga susiduria su neregėtu iššūkiu: kas dvi minutes be žinios dingsta vaikas, o per metus tokių atvejų – net 250 tūkstančių. 

„Dingusių žmonių šeimų paramos centro“ (DŽŠPC)  socialinė darbuotoja ir projektų vadovė Arūnė Bernatonytė tikina, kad pastaraisiais metais dingusių nepilnamečių skaičius išaugo: „Turime susirūpinimą keliančius didelius skaičius. Kai gauname žinią apie dingusį asmenį kaskart pagalvoju: nejau ir dar vienas vaikas? Statistika bauginanti.“ 

Apie tai, kad dingo vaikas reikia pranešti nedelsiant, vos kilus įtarimui, pataria Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Prevencijos skyriaus vyriausioji tyrėja Liliana Malinovskaja. „Jeigu artimieji žino, kad konkrečią valandą vaikas turi grįžti iš mokyklos, būrelio, susitikimo su draugais, vakarėlio ar kito renginio, o, apskambinus draugus, patikrinus jo galimas buvimo vietas, vaiko nėra – pranešti būtina nedelsiant“, – tikina ji. 

DŽŠPC, nevyriausybinė organizacija, veikianti nuo 1996 m. prisideda prie dingusių vaikų paieškos ir teikia kaip niekad tokiais atvejais reikalingą emocinę ir psichologinę pagalbą šeimai ir artimiesiems. „Mes taip pat turime pagalbos liniją dėl dingusių vaikų 116 000. Ji veikia trisdešimt dviejose Europos Sąjungos šalyse ir skambinti galima visą parą. Jeigu žmogus nori pranešti apie dingusį vaiką, paskambinus į karštąją liniją, atsiliepia 112 dispečeris. Nepasimeskite – paprašykite sujungti su konsultantu“, – informuoja A. Bernatonytė. 

Prie paieškų prisideda savanoriai

Dar vasario mėnesį Lietuvą sukrėtė dingusio penkiolikmečio Mykolo Davidonio istorija, prie kurio paieškų prisidėjo gausios policijos ir savanorių pajėgos (vaikino kūnas rastas Neries upėje po dviejų mėnesių paieškų – aut. pastab.). „Kai dingo Mykolas prie jo paieškų prisidėjo nevyriausybinės organizacijos. Dirba ne tik policija ir teisėsauga, įsitraukia ir geraširdžiai žmonės“, – atskleidžia paieškų užkulisius DŽŠPC socialinė darbuotoja. 

Su policijos pareigūnais glaudžiai bendradarbiauja speciali „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos“ savanorių komanda, skirta dingusiems asmenims ieškoti. „Komanda turi bepiločius orlaivius, šunis, kuriuos pasitelkia ieškant dingusiųjų. Gausiai talkina Lietuvos Šaulių Sąjungos savanoriai, policijos rėmėjai ir policijos savanoriai. Turime ir policijos savanorių kinologų komandą, kurie nėra pareigūnai, tačiau kartu su šunimis prisideda prie paieškų“, – vardija L. Malinovskaja. Tyrėja atskleidžia, jog vienas iš svarbesnių iššūkių, su kuriuo susiduria policijos pareigūnai dingusių žmonių paieškose – tai žmogiškųjų išteklių trūkumas. Tad bendras darbas su savanoriškomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis palengvina paieškas. 

Dingusių žmonių šeimų paramos centro informacija.

Tokie nelaimingi atvejai parodo ypatingą visuomenės gebėjimą susitelkti, o socialinių medijų naudą prisidėti prie informacijos sklaidos. DŽŠPC tinklalapyje visada skelbiama informacija apie dingusius asmenis, tačiau, pasak A. Bernatonytės, socialiniuose tinkluose talpinama informacija plinta daug greičiau. Tai didina galimybes surasti dingusį vaiką. „Sulaukiame tūkstančių pasidalinimų ir peržiūrų vos tik išplatiname dingusio asmens informaciją feisbuke“, – teigia pašnekovė. 

Paieškas apsunkina nepakankama informacija

L. Malinovskaja pasakoja, jog vaikų paieškas dažnai apsunkina nepakankamas informacijos kiekis. Kaip pavyzdį pašnekovė pateikia mažus miestelius ir kaimus, kuriuose gatvės ir viešos vietos nestebimos filmavimo kameromis. „Daug ilgesnis kelias siekiant nustatyti, kur vaikas buvo paskutinį kartą, su kokiais asmenimis turėjo kontaktą“, – sako L. Malinovskaja. 

Paiešką apsunkinti gali ir prastų nepilnamečio santykių su šeima fonas: „Kartais vaikai sąmoningai pabėga ir slepiasi, dėl konfliktiškos ar smurto aplinkos namuose.“ 

Anot L. Malinovskajos, kai vietos policijos ir savanorių pajėgų neužtenka, papildomai paieška yra skelbiama „Amber Alert“ sistemoje, vieningai veikiančioje daugelyje užsienio šalių: „Vos įtarus nusikalstamos veikos požymius, 100 km. spinduliu nuo vaiko dingimo vietos gyvenantys bei naudojantys Facebook programėlę asmenys, gauna pranešimą su dingusio vaiko nuotrauka bei apibūdinimu. Ši sistema yra pasitelkiama kritiniais atvejais ir turi atitikti nustatytus kriterijus.“ 

Vaikai tampa prekybos žmonėmis aukomis

2022 metais 183 asmenys, tapę prekybos žmonėmis aukomis ir nukentėję nuo prekybos žmonėmis nusikaltimų, kreipėsi socialinės pagalbos į nevyriausybines organizacijas. 6 iš jų vaikai. Tais pačiais metais buvo vykdoma 30 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis. 

Paklausta apie tai, kaip vaikai tampa prekybos žmonėmis aukomis, DŽŠPC darbuotoja prisiminė šiųmetinį atvejį, kai nepilnametė susižavėjo jaunuoliu iš užsienio: „Šešiolikmetė dingo, kuomet išvyko į užsienį pas apsimetėlį mylimąjį. Šis ją užrakino motelio kambaryje ir kitą dieną buvo suplanavęs išgabenti į dar kitą šalį vykdyti seksualinio pobūdžio paslaugų.“ 

Išties kiekvienas nepilnametis gali tapti prekybos žmonėmis auka, ypatingai tas, kuris yra lengviau psichologiškai paveikiamas. „Paaugliai susižavi internetiniais draugais, važiuoja susitikti su jais į nežinomas vietas. Taip nepilnamečiai, o ypatingai jaunos merginos, patenka į viešnamius, uždaromos privačiuose butuose, kuriuos tvarko, dirba buities darbus ir dar yra išnaudojamos seksualiai. Jauni vaikinai įtikinami arba priverčiami vykdyti nusikaltimus, užsiimti sukčiavimais“, – sako A. Bernatonytė.

L. Malinovskaja pamini kelias aplinkybes, kai pranešti apie dingusį vaiką reikia nedelsiant: „Jei vaikui yra reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir be suaugusiojo nepilnamečiui yra nesaugu palikti namus. Kitu atveju, kai vaikas anksčiau buvo užsiminęs apie psichologines problemas, savęs žalojimą ar savižudybę. Svarbu rimtai suklusti, jei vaikas kalba ir apie norą sužaloti kitus ar atkeršyti.“ 

Pagalbos telefonų numeriai

  • Skubios pagalbos numeris 112;
  • Nemokama tarptautinė karštoji linija, veikianti visa parą 116 000, skirta dingusiųjų artimiesiems, pabėgusiems vaikams, asmenims, turintiems informacijos apie vaiko buvimo vietą.

–––––––––––

Pagrindinė nuotrauka – iš A. Bernatonytės asmeninio archyvo.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „NVO, teikiančių kompleksinę socialinę pagalbą nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimas, dalyvaujant sutelktiniuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir vystant prevenciją su išorės partneriais“, finansuojamą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.