Autorė Ramutė Šulcienė, UAB „Savaitė“ žurnalistė
Itin paklausioje ir pelningoje pornografijos industrijoje moterų, vaikų ir vyrų išnaudojimo gerokai daugiau, nei norėtume manyti. Galime prieš šį faktą užsimerkti, tačiau tiesa yra tokia – pornografija tiesiogiai susijusi su seksualiniu smurtu ir prekyba žmonėmis.
Jauna mergina pagrobiama viduryje gatvės, laikoma per prievartą ir verčiama filmuotis pornografiniuose filmuose. Taip, tokių istorijų taip pat yra, tačiau kur kas dažniau verbuojamomis aukomis manipuliuojama psichologiškai, naudojamasi socialiniu, ekonominiu ar fiziniu jų pažeidžiamumu. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) socialinė darbuotoja Emilija Rusteikaitė pasakoja, kad į centrą pagalbos kreipiasi ir yra nukreipiama nemažai seksualinio smurto aukų. Jų istorijose žingsnis po žingsnio atsiskleidžia, jog pakliūti ir nukentėti gali kiekvienas. „Viena mergina įsimylėjo vaikiną, kuris dirba užsienyje. Nieko blogo neįtardama, susipažinusi su jo tariama mama, sutiko su pasiūlymu išvykti į šią šalį padirbėti, tačiau buvo verčiama užsiimti prostitucija ir tai filmuoti, rodyti savo vaikinui. Kita nepilnametė, negalią turinti mergina, įsimylėjusi gerokai vyresnį vyrą, buvo pardavinėjama internetu, o atvykusius vyrus klientus pasitikdavęs vyriškis vėliau jų aktą stebėdavo. Pagalbą patyrus seksualinį smurtą teikiame nuo visai mažamečių vaikų iki garbaus amžiaus senjorų, įvairaus išsilavinimo, tiek vaikinų, tiek merginų, ir dalis jų vienaip ar kitaip buvo įtraukti ir į pornografiją, siekiant pasipelnyti“, – skaudžiomis istorijomis dalijasi E. Rusteikaitė.
Nematomi užkulisiai
Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų vadovė, Nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ įkūrėja Rugilė Butkevičiūtė pabrėžia, kad dažniausiai apie pornografiją kalbama iš vartotojo pusės – kaip ji veikia žmonių psichologiją, savo ir kito asmens kūno suvokimą, santykius, aptariama, jog tai gali tapti priklausomybe, ir pan. Deja, retai pagalvojama, kas slypi už pornografijos filmo kadrų, kaip iš tikrųjų jaučiasi aktoriai ir kaip jie ten patenka. „Iš tiesų pornografijos industrija yra gerokai labiau susijusi su prekyba žmonėmis, nei norėtume galvoti. Aukų istorijos rodo, kad dauguma su sekso industrija susijusių sričių, tokių kaip prostitucija, striptizas, darbas viešnamiuose, filmavimasis pornografiniuose filmuose, fotografavimasis, yra viena su kita susijusios. Tai reiškia, kad aukos – moterys, vyrai ir vaikai – dažniausiai išnaudojami ne vienu būdu“, – teigia pašnekovė.
Pasitelkia kontrolę ir galią
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro komunikacijos atstovė Eglė Puidokaitė pabrėžia, kad sekso industrija paremta kontrole ir galia. „Tie, kurie įtraukia asmenis į prekybą žmonėmis, labai gerai suvokia žmonių psichologiją, pažeidžiamas vietas, įstatymų klaidas, ir tos žinios padeda jiems išlaikyti asmenis kontroliuojamus. Klaidinga manyti, kad tai visada vyksta naudojant narkotikus ar fiziškai smurtaujant, gali būti manipuliuojama net ir romantiniais jausmais. Pastebime, kad nukentėjusius žmones sieja tai, kad visi be išimties kuriuo nors savo gyvenimo etapu buvo pažeidžiami“, – sako E. Puidokaitė. Itin pažeidžiami yra asmenys, kurie neturi artimųjų, finansinio saugumo, gyvenamosios vietos, yra išvykę į svetimą šalį. Pastaroji aplinkybė, beje, itin palanki prekeiviams žmonėmis: didžioji dalis į sekso industriją patekusių asmenų Europoje yra migrantės moterys. Migrantas apskritai yra labiau pažeidžiamas finansiškai, ypač jei nemoka kalbos, neturi administracinių žinių apie šalį, neišmano jos įstatymų. R. Butkevičiūtė atkreipia dėmesį, jog ši problema svarbi ne tik mūsų šalies piliečiams išvykus į užsienį, bet ir čia pat, Lietuvoje. Nevyriausybinių organizacijų darbuotojai susiduria su situacija, kad mūsų šalyje daugėja nuo karo pasitraukusių ukrainiečių seksualinio išnaudojimo atvejų.
Naujų formų gausa
Pasak E. Puidokaitės, daugelis sieja pornografiją su vaizdo įrašais, randamais pornografiniuose puslapiuose internete, tačiau pornografinio turinio kūrimas šiandien įgavo labai daug naujų formų. „Nors pornografija plačiąja prasme apibrėžiama kaip pornografinio pobūdžio nuotraukos ir vaizdo įrašai, bet tai labai plati industrija. Itin populiaru pornografinį turinį kurti socialiniuose puslapiuose, tokiuose kaip „OnlyFans“. Juose dedamas įvairus turinys nuo nuotraukų iki vaizdo įrašų. Pavyzdžiui, pardavinėjamos savo pėdų nuotraukos seksualiniais tikslais. Ar tai laikytume pornografija? Be abejonės, tas, kuris perka prieigą prie kito asmens kūno, privatumo seksualiniais tikslais, nemato žmogaus, bet mato objektą, produktą. Pornografija gali vykti slapta filmuojant kitą asmenį ar lytinius santykius be jų sutikimo, tai taip pat gali būti intymios ar erotinės nuotraukos arba vaizdo įrašai, kuriais iš pradžių savanoriškai pasidalino su tavimi partneris, o tu vėliau piktavališkai, be sutikimo, juo pasidalinai su kitais, paviešinai internetinėje erdvėje“, – vardija pašnekovė. E. Rusteikaitės žiniomis, lietuvės moterys (kartais ir vyrai) dažnai išnaudojami „webmodelių“ pornografijos industrijai, kai pornografinio pobūdžio paslaugos – masturbacija, striptizas, demonstruojamas lytinis aktas su kitais asmenimis arba su sekso žaislais – teikiamos virtualioje erdvėje. Šioje platformoje, kaip ir prostitucijoje, esama sutenerių, kurie valdo situacijas, baudžia merginas, neišlaikančias mokių klientų, ieško naujų „darbuotojų“, manipuliacijomis įtraukia į platformą.
Kol vieni kaltina, kiti gina
Skaičiuojama, jog pasaulio mastu pornografijos industrija yra 97 milijardų dolerių vertės pramonė, ir tikrai ne pornografijos aktoriai kraunasi didžiuosius pelnus. Dideli pinigai kaip magnetas traukia nusikaltėlius, todėl jie visais būdais ieško, verbuoja, šantažuoja ir prievarta parūpina naujų „aktorių“ pornografijos industrijai. Šydas, kokios tragiškos istorijos slepiasi už šių filmų ar nuotraukų, praskleidžiamas vis dažniau. Didžiausią pornografijos svetainę „Pornhub“ valdo IT milžinė „MindGeek“. Kas dieną šioje svetainėje registruojama 115 milijonų apsilankymų. „Pornhub“ savininkai jau kuris laikas kaltinami vaikų prievartavimo filmavimu ir demonstravimu, be leidimo įrašyta ir platinta pornografija, prekybos žmonėmis skatinimu. Kai amerikietei Rouzei Kalembai 2009 m. buvo 14 metų, ją 12 valandų žiauriai prievartavo du vyrai, o trečiasis filmavo nusikaltimą. Po kelių mėnesių išžaginimo įrašai pasirodė „Pornhub“ svetainėje. Šešis mėnesius mergina bandė įtikinti „Pornhub“, kad įrašas darytas ir įkeltas prieš jos valią, be to, ji yra nepilnametė. „Pornhub“ atsisakinėjo ištrinti, kol galiausiai paauglė apsimetė advokate ir pagrasino paduoti juos į teismą. Šie ir daugybė panašių paviešintų atvejų prieš keletą metų sukėlė didelį tarptautinį pasipiktinimą. Dėl „Pornhub“ svetainėje rastų mažamečių ir nepilnamečių prievartavimo vaizdų, neveikiančio lankytojų amžiaus cenzo reguliavimo 2020 m. gruodį „Visa“ ir „Mastercard“ nustojo apdoroti bendrovės operacijas. Taisydamas reputaciją „Pornhub“ teigė ištrynęs milijonus vaizdo įrašų ir tikino padidinsiantis reikalavimus turinio kūrėjams. E. Puidokaitė sako, kad visuomenei pradėjus gilintis į išnaudojimo tinklą, besislepiantį už pornografijos industrijos, atsirado ir jos gynėjų. „Pavyzdžiui, prostitucijos legalizavimą palaikantys asmenys pastaruoju metu stipriai advokatauja pornografijos industrijai, pateikdami ją kaip galinčią kurti etišką turinį, be išnaudojimo. Jie netgi tvirtina, jog pornografija prisideda prie lytinio švietimo, o tai yra absoliutus mitas, nes ji ne šviečia, o seksualizuoja, objektizuoja ir mizoginiškai pateikia moteris, įtraukia nepilnamečius asmenis, skatina smurtą romantiniuose santykiuose ir prievartos kultūrą“, – teigia pašnekovė.
Ribos peržengiamos po žingsnį
E. Puidokaitės teigimu, nors pornografiją ir seksualinį švietimą sieja seksualumas, intymumas, šios sritys labai skiriasi. „Lytinis švietimas yra skirtas savo kūno, seksualumo, ribų, intymumo, biologijos pažinimui, o pornografija sietina su prievarta, smurtu, išnaudojimu, galia ir kontrole. Dažnai šiuolaikinėje visuomenėje pornografija suprantama kaip įprasta visuomenės socialinio gyvenimo dalis, vykstanti gan privačiai, todėl, be abejonės, daugybė žmonių ją žiūri ir žiūrėti pornografiją tikrai nėra nusikaltimas. Tačiau nemaža dalis žmonių susiduria su priklausomybe nuo pornografijos ir ji palaipsniui auga į vis agresyvesnio turinio žiūrėjimą“, – tvirtina pašnekovė. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie etišką pornografiją, kai turinys esą kurtas be prievartos ir smurto, su visišku aktorių sutikimu. Tiesa ta, kad nėra jokio būdo užtikrinti, jog pornografinis turinys tikrai etiškas ar teisėtas. Be to, kaip sako R. Butkevičiūtė, ką mes laikome etika? Ar etiška pornografiniame filme suaugusioms moterims vaizduoti nepilnametes? Ar etiška tik „apsimesti“, jog esi prievartaujama? Šie vaizdai neabejotinai veikia vartotojo sąmonę, daro įtaką jo vertybėms, požiūriui ir pasirinkimams. „Tai, ką žmonės mato pornografiniame turinyje, galiausiai nori perkelti į tikrovę. Iš pradžių tai gali būti švelnus erotinis siužetas, tačiau žingsnis po žingsnio, vystantis priklausomybei nuo pornografijos, renkamasi žiūrėti vis žiauresnius vaizdus“, – psichoterapeutų išvadomis dalijasi „Ribologijos“ įkūrėja.
(Ne)tikras pasaulis
R. Butkevičiūtė pasakoja apie patį moderniausią pornografijai kurti pasitelkiamą įrankį – dirbtinį intelektą, kai pornografiniame turinyje matome ne gyvus, o dirbtinio intelekto sukurtus žmones. Tiesą sakant, atskirti, kad tai netikras asmuo – beveik neįmanoma. „Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai gera žinia – pornografijai kurti jau tuoj reikės tik puikių IT specialistų, o ne išnaudojamų žmonių. Tačiau jeigu tai netikra, atsiriš rankos transliuoti net beprotiškiausias seksualines fantazijas, peržengiančias galbūt iki šiol egzistavusias ribas – juk niekam nekenkiame. Tikėtina, kad rinką užplūs dar daugiau pedofilijos, seksualinio smurto, žaginimo vaizdų ir visa tai pornografijos vartotojų elgesiui neabejotinai darys neigiamą įtaką“, – apie laukiančias problemas kalba specialistė. Pasak R. Butkevičiūtės, net jei būtume tikri, kad aktoriai filmavosi ar fotografavosi visiškai laisva valia, ši industrija vis tiek turi žalojantį visuomenei poveikį visų pirma todėl, jog normalizuoja smurtą intymiuose santykiuose, moteris paverčia objektais, prisideda prie pedofilijos skatinimo.
Statistika baugina
Tyrimai rodo, kad net 88 proc. visų pornografinių filmų scenų yra vaizduojami fizinės agresijos aktai, o 49 proc. scenų yra verbalinės agresijos. Pastebėta, kad algoritmas pornografinio turinio vartotojui dažniausiai siūlo vaizdo įrašus, kurių aprašymuose vartojami žodžiai, nurodantys smurtinį elgesį. Pavyzdžiui, dominuoja tokie žodžiai kaip „grubus, stipriai smogti, baudimas, surišti, springimas, piktnaudžiavimas, žiaurus, skausmas, sunaikinti“ ir t. t. Gausu ir pedofiliškų momentų, kai moterys aprengiamos lyg nepilnametės, mažametės mergaitės. Viename tyrime duomenys, surinkti iš 400 milijonų paieškų internete, atskleidė, kad populiariausias su seksualinėmis paieškomis susijęs terminas buvo „jaunystė“. Vienas iš labiausiai ieškomų terminų populiarioje pornografijos svetainėje „Pornhub“ yra „paauglys“. Nuo 2006 iki 2013 m. vaizdo peržiūrų su šiuo raktažodžiu padaugėjo trigubai – tai labiausiai populiarėjantis pornografijos žanras pasaulyje. Akivaizdu, kad seksualinės prievartos prieš vaikus turinio paklausa ir pasiūla yra itin didelė, ir tai yra pasiekiamas turinys visuomenei.
Pasitikėjimą įgauna apgaule
Kaip pasakoja KOPŽI socialinė darbuotoja E. Rusteikaitė, yra buvę labai plataus masto pornografijos bylų, kai nukentėję nepilnamečiai vaikai, užverbuoti per socialinį tinklą „Facebook“, būdavo verčiami stebėti pornografinį turinį ir vėliau patys jame dalyvauti. „Viskas prasidėdavo nuo to, kad suaugęs vyras feisbuke apsimeta nepilnamečiu ir kviečia į draugus 10–16 metų mergaites. Įgavęs pasitikėjimą pasiūlo susiskambinti, įsijungus kamerą. Skambučio metu prisijungusios mergaitės kitoje ekrano pusėje pamatydavo ne paauglį, o suaugusį vyrą, liečiantį savo lytinį organą. Jei išsigandusi mergaitė baigdavo pokalbį, vyras, manipuliuodamas jaunu protu ir žinių stoka, įtikindavo, kad ji turinti siųsti savo apsinuoginusios nuotraukas, liesti save ir filmuoti, fotografuoti, kitaip jis vaizdo įrašu pasidalins su jos socialinio tinklo draugais, paskleis mokykloje. Mergaitės patikėdavo šantažu ir vykdydavo suaugusio vyro fantazijas, vos kelios apie tai pasisakė savo tėvams, o jie ir kreipėsi į policiją. Tokia byla, kur nuteistasis – vienas suaugęs vyras, o nukentėjusių nepilnamečių skaičiuojama dešimtimis, yra ne viena“, – sako pašnekovė.
Kur kreiptis pagalbos?
Prekyba žmonėmis – įtraukimas į prostituciją, priverstinis nusikalstamumas, nelegalus darbas, yra žmogaus orumą žeminantis nusikaltimas. Nukentėjusiesiems turime ir galime padėti.
8 800 91 119 – pagalbos linija nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis.
Skambinant iš užsienio +370 616 91 119.
Teikiame emocinę, teisinę, psichologinę pagalbą, operatyviai bendradarbiaujame su kitomis institucijomis, dirbančiomis žmogaus teisių apsaugos srityje. Konfidenciali pagalba teikiama ištisą parą visomis savaitės dienomis lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.www.stop-trafficking.lt FB @asociacijapriesprekybazmonemis
Straipsnis pirmą kartą publikuotas savaitraštyje „Savaitė“, Nr. 18, 2023 m. gegužės 4 d. Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Strengthening an Interactive Media Narrative of Anti-Trafficking in Human Beings: Mythbusters“, finansuojamą Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Vilniuje.