Seksualinis išnaudojimas persikėlė ir į internetą

Autorė Ramutė Šulcienė, UAB „Savaitė“ žurnalistė

Skaitmeninė erdvė neabejotinai pakeitė mūsų gyvenimus – kiek daug galimybių ji atvėrė! Deja, daugiau galimybių internetas atvėrė ir nusikaltėliams, kurie siekia seksualiai išnaudoti vaikus, paauglius, moteris ar vyrus, įtraukti juos į pornografijos industriją ir pasipelnyti.

Kaip teigia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro socialinė darbuotoja Emilija Rusteikaitė, jau nebesistebime, kai sukčiai internetu ar telefonu išvilioja tūkstančius siekiančias sumas – pradėjome suprasti, kad išnaudotojai gali gudriai apsukti aplink pirštą pačius įvairiausius žmones. „Panašiai skaitmeninėje erdvėje veikia ir seksualiniai nusikaltėliai – siekdami išnaudoti vaikus, paauglius, moteris ir vyrus, jie apsimeta kitais asmenimis, įgauna jų pasitikėjimą. Malonų bendravimą vieną dieną lydi prašymas atsiųsti nuogo kūno nuotraukų ar vaizdo įrašų. Įvykiai vėliau klostosi žaibo greičiu – gali būti grasinama aukai, reikalaujama daugiau ir atviresnių vaizdų, o gautas turinys neretai iškeliauja į pornografijos industrijos kuruojamus interneto puslapius“, – pasakoja E. Rusteikaitė.

Seksualinio išnaudojimo internete atvejai slepia daug skirtingų, bet visuomet skaudžių istorijų. Kai virtualioje erdvėje seksualiai nuskriaudžiami vaikai, suprasti, jog tai yra nusikaltimas, nesunku. Tačiau panašios istorijos, nutikusios suaugusiesiems, dažnai net nelaikomos nusikaltimais. Pasak Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų vadovės, nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ įkūrėjos Rugilės Butkevičiūtės, seksualinę prievartą internete visuomenė dar sunkiai atpažįsta. „Atrodo, kad išnaudoti kitą asmenį seksualiai įmanoma tik realybėje. Deja, skaitmeninė erdvė nusikaltėliams atveria labai daug galimybių, todėl rizika susidurti su seksualiniu smurtu itin padidėjusi“, – teigia pašnekovė.

Neatpažintas smurtas

R. Butkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad egzistuoja daugybė seksualinio pobūdžio grėsmių internete, kai kurioms iš jų įvardyti dar net neturime lietuviškų terminų. Pavyzdžiui, cyber flashing yra veiksmas, kai nepažįstamam asmeniui ar tokių asmenų grupei be sutikimo siunčiamos nuogo kūno, genitalijų nuotraukos ar vaizdo įrašai. Deep fake – technika, kai nuotraukoje ar vaizdo įraše vieni objektai, žmogaus bruožai, kūno dalys ir net balsas labai tikroviškai pakeičiami kitais. Taip pornografiniame filme aktorė ar aktorius gali įgauti bet kurios moters ar vyro veidą. Tokiu filmu nusikaltėlis gali šantažuoti auką – grasinti jį išsiųsti pažįstamiems, kolegoms, o už tai reikalauti pinigų ar kitų seksualinio pobūdžio vaizdų. Pasak pašnekovės, skaitmeninėje erdvėje gali įvykti ir išprievartavimas. „Galima priversti virtualioje aplinkoje atlikti nenorimą seksualinį veiksmą. Jį gali stebėti vienas asmuo ar grupė asmenų. Po tokio įvykio žmogus patiria tą patį, ką ir su seksualine prievarta realybėje susidūręs asmuo. Idealiu atveju virtualaus išprievartavimo apibrėžimas sutaptų su tuo, kas laikoma prievarta realiame gyvenime. Tačiau įstatymai naujas realijas ne visada atitinka. Deja, seksualinis išnaudojimas internete daugeliui vis dar atrodo kaip netikras dalykas“, – pabrėžia R. Butkevičiūtė.

Atrištos rankos veikti

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro komunikacijos atstovės Eglės Puidokaitės teigimu, turime suprasti, kad ta pačia elektronine erdve naudojamės ne tik mes, bet ir asmenys, kurie ieško aukų. „Kas gali susidurti su seksualiniu išnaudojimu internete? Bet kas, kas naudojasi internetu. Paprasčiausias žinių stygius apie pavojus internete, apie savo paskyrų privatumą, saugumą, intymaus turinio dalijimąsi su kitais, net ir partneriu, padaro kiekvieną asmenį, nepriklausomai nuo jo lyties ar amžiaus, potencialia seksualinio išnaudojimo internete auka. Kodėl? Todėl, kad internetas yra begalinė erdvė, kurioje tai, kas sykį įkelta, tikėtina, lieka amžiams, kurioje bet kuris asmuo gali apsimesti, kuo tik nori, kurioje manipuliuoti, šantažuoti asmenis yra labai paprasta. Nusikaltėliai tai gerai žino ir tuo naudojasi. Žinoma, pažeidžiamiausi yra vaikai ir moterys, nes apskritai sekso industrijoje paklausa visuomet buvo ir yra nukreipta į moterų ir vaikų kūnus“, – aiškina E. Puidokaitė. R. Butkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad mes visi esame nusikaltėlių akiratyje, nes skaitmeninė erdvė jiems leidžia labai lengvai prieiti prie mūsų, užmegzti pokalbį socialiniame tinkle apsimetus kitu asmeniu ar, pavyzdžiui, imituoti romantinius santykius, kurie žingsnis po žingsnio veda išnaudojimo link. „Iš pradžių prašoma atsiųsti apnuoginto kūno nuotraukų, vėliau pereinama prie intymaus turinio vaizdo įrašų. Ši medžiaga galiausiai atsiduria pornografinėse interneto svetainėse, iš jos nusikaltėliai pelnosi, ir čia jau galime kalbėti apie prekybą žmonėmis“, – tvirtina pašnekovė.

„Darbas“ iš namų

Šiais laikais prekeiviai žmonėmis aukų gali ieškoti patogiai sėdėdami namuose – sukurta begalės programėlių, svetainių ir platformų, kuriose jie mėto tinklus ar išnaudoja žmones, platindami seksualinio, pornografinio pobūdžio jų vaizdus. Pavyzdžiui, 2016 m. sukurta platforma „OnlyFans“ reklamuojama kaip revoliucija, leidžianti užsidirbti iš prenumeratoriams viešinamų seksualinio pobūdžio vaizdo įrašų ir nuotraukų. Esą nebereikia jokių tarpininkų norint užsidirbti iš savo kūno – gali pats filmuoti, fotografuoti save, o kiti žmonės už tai moka pinigus. Iš tiesų puslapis ir programėlė slepia labai daug nusikalstamų dalykų: kai kuriuos „modelius“ valdo, jais manipuliuoja iš to uždirbantys asmenys, čia gausu nepilnamečių keliamo seksualaus turinio, ir jis – itin paklausus. Vaikai ir paaugliai, siekdami lengvų pinigų, dalijasi savo nuogo kūno vaizdais, nesusimąstydami, kad taip yra išnaudojami suaugusių asmenų, ir net nežinodami, kas juos stebi. Štai neseniai viena „OnlyFans“ žvaigždė, tiesa, pilnametė, pasakojo labai nustebusi, kai sužinojo, kad jos turinį stebi patėvis. BBC atliktas tyrimas atskleidė, kad apie trečdalį profilių, šioje platformoje pristatomų kaip „parduodu nuogumą“, priklauso nepilnamečiams. Pasak E. Puidokaitės, daugelis internete veikiančių seksualinių nusikaltėlių yra privatūs asmenys, siekiantys arba patenkinti save, arba užsidirbti iš kitų asmenų kūnų, tačiau internete tikrai egzistuoja ir nusikaltėlių tinklai. „Tik juos aptikti, atpažinti – daug sunkiau, nes jie puikiai išmano sistemą, įstatymus, netgi žmonių psichologiją. Tie patys tinklai dažnai veikia per paprastus visuomenės narius ir taip maskuoja savo pėdsakus. Dėl tos pačios priežasties tokios platformos kaip „Only Fans“ yra tik rinkodaros triukas seksualinio išnaudojimo srityje. Jei dar yra manančiųjų, kad ten asmenys, parduodantys savo intymų turinį, tai daro savarankiškai ir yra nepriklausomi, jie labai klysta, nes kai kas iš to turinio be didelių pastangų sėkmingai pelnosi“, – neabejoja Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro atstovė.

Veikia pavieniui ir organizuotai

Tokie pat apgaulingi yra ir darbo pasiūlymai interneto (web) modeliams ir jų paslaugas siūlančios svetainės (tokių veikia ir Lietuvoje). Šiose svetainėse pabrėžiama, kad su klientais reikės tik bendrauti, užtikrinama, kad veikla – labai saugi, privatumas – garantuotas, viskas yra legalu, kad mergina ar moteris pati sprendžia, kiek toli eis, nors įtarimų turėtų kelti jau vien žadamas uždarbis. Iš tiesų merginos ir moterys čia turi intymiai bendrauti internetu, dažniausiai per vaizdo kamerą, apsinuoginti, save liesti ir pan. E. Rusteikaitės teigimu, interneto modelių paieška buvo itin suaktyvėjusi 2012–2015 m., o 2018 m. paskelbtas pirmasis istorijoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendis, kuriuo įvardyta, kad šios veiklos organizavimas yra prekyba žmonėmis. Toje byloje dėl prekybos žmonėmis buvo nuteisti du vyrai.

Apžvelgdama atskleistus nusikaltimus ir buvusias bylas, E. Rusteikaitė pabrėžia, kad atvejų būna įvairių. „Kartais yra vienas nusikaltėlis ir dešimtys nepilnamečių nukentėjusiųjų byloje, kitu atveju gali būti du ar keli nusikaltėliai. Tai jau vadinama organizuotu nusikaltimu, nes buvo rengiamas planas, dalijamasi darbais ir sistemiškai išnaudojami asmenys. Įprastai, kai siekiama pasipelnyti finansiškai, nusikaltėlių būna daugiau nei vienas. Jie tikslingai kuria planą, ieško tinkamų aukų, jas verbuoja, įgauna pasitikėjimą, save pateikia kaip patikimus verslininkus ir išnaudoja seksualiai. Kai siekiama seksualinio pasitenkinimo, įprastai dalyvauja vienas asmuo. Tokiais atvejais dažniausiai siekiama išnaudoti nepilnamečius, o interneto erdvė – puiki terpė tai daryti apsimetus bendraamžiu. Paprastai sukuriamas netikras profilis, kaip pagrindinė nuotrauka naudojamas gamtos vaizdas ar pavogta nepilnamečio nuotrauka iš interneto“, – galimus išnaudojimo scenarijus apžvelgia pašnekovė. Pavyzdžiui, praėjusį rudenį nuteistas 46 metų lietuvis internetu seksualiai išnaudojo 24 mergaites iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, vienai iš jų tebuvo 10 metų. Mergaites nusikaltėlis, apsimesdamas šešiolikmečiu vaikinu, kalbino socialiniame tinkle „Facebook“. Įsibėgėjus pokalbiui, versdavo jas bendrauti intymiomis temomis, siųsdavo savo ir prašydavo jų intymių nuotraukų.

Didelė rizika vaikams

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkių dr. Paulinos Želvienės ir dokt. Ievos Daniūnaitės atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 1 300 Lietuvos paauglių, parodė, kad trečdalis jų yra susidūrę su seksualine prievarta ir netinkamu seksualiniu elgesiu internete. Didelius skaičius fiksuoja visi įvairių šalių mokslininkai, atliekantys panašius tyrimus. E. Puidokaitė tvirtina, kad nepilnamečiams interneto erdvė ypač pavojinga dėl to, jog jie yra psichologiškai nesubrendę, naivūs, patiklūs, linkę pasitikėti tiek pažįstamais, tiek nepažįstamais žmonėmis. Pasak pašnekovės,ypač didelė grėsmė – mažamečiams vaikams, kuriems tėvai suteikia galimybę ankstyvame amžiuje naudotis elektroniniais įrenginiais, susikurti socialinių tinklų, tokių kaip „Facebook“, paskyras. Mažametis vaikas, žiūrėdamas net filmukus „YouTube“, gali tapti seksualinės prievartos auka – šiandien aptinkama daug seksualinio pobūdžio turinio vaikams sukurtose platformose, filmukuose ir žaidimuose.

Ne viskas parduodama

„Yra svarstymų, kad visi gali naudoti savo kūną kaip tinkami, taigi ir jį parduoti seksualiniais tikslais. Bandoma įteigti, kad nors būna prekybos žmonėmis atvejų, tai – išimtis, o ne sekso industrijos taisyklė. Mūsų pozicija – kitokia: žmogaus kūnas iš principo negali būti perkamas ar parduodamas kitų žmonių malonumui“, – teigia R. Butkevičiūtė. E. Puidokaitė atkreipia dėmesį, kad nėra nė vienos prekybos žmonėmis formos be smurto ir klaidinga manyti, jog smurtas – tai tik panaudota fizinė jėga. „Smurto formų yra daug. Skaitmeninė erdvė neapsaugo nuo smurto, net ir joje jis vyksta. Ar tai būtų užgauliojimas, ar žeminimas, ar žiūrėjimas pornografinių įrašų, kuriuose prievartaujama, – visur dergiamasi iš žmogaus. Negana to, dažnai klaidingai manoma, kad fizinis smurtas yra ta smurto forma, kuri labiausiai žaloja. Iš tiesų visos smurto formos palieka žaizdų. Būti seksualiai išnaudotam, būti nufilmuotam lytinių santykių metu ir paviešintam internete, būti įžeidinėjamam interneto erdvėje – tai tokia stipri žala, kuri dažnai priveda prie didelių traumų, atsiribojimo nuo visuomenės, depresyvių būsenų ir net blogesnių dalykų. Blogiausia, kad tai, kas patenka į interneto erdvę, iš ten sunkiai panaikinama, ir vien tas faktas nukentėjusiesiems nuo seksualinio išnaudojimo yra itin skausmingas, nes trauma, patirti dalykai nuolat pasikartoja. Tiesiog žinai, kad kažkur ten, internete, vis dar yra medžiaga, liudijanti, jog tai, ką patyrei, tikrai įvyko“, – apie aukas ilgai lydintį skausmą kalba pašnekovė.

Saugesni internete

Ką galime padaryti, kad šio skausmo būtų mažiau? „Visų pirma galime kalbėti apie teisinį reglamentavimą: svarbu kriminalizuoti prievartą, grasinimus, seksualinį priekabiavimą, privatumo pažeidimus elektroninėje erdvėje. Taip pat labai svarbu kalbėti šia tema su visuomene, ypač su vaikais, jaunimu ir su jais dirbančiais specialistais. Turime didinti žmonių supratimą apie savo kūno ribas, apie tai, kad tam tikri dalykai nėra parduodami, mokyti, ypač vaikus ir jaunuolius, pasakyti „ne“, kai bendraujant skaitmeninėje erdvėje prašoma atlikti tai, ko nenorima, ir ką daryti, kai šantažuojama. Galiausiai kovoti su potencialiais nusikaltėliais galime tomis pačiomis priemonėmis, kuriomis naudojasi ir jie, t.y. šiuolaikinėmis technologijomis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtas Nacionalinis dingusių ir išnaudojamų vaikų centras turi galimybę fiksuoti IP adresus, kuriais išsaugoma ar siunčiama pornografinio turinio medžiaga. Bendradarbiaudamas su įvairiomis šalimis, taip pat Lietuva, šia informacija jis dalijasi su vietine teisėsauga. Mūsų šalyje yra nuteistas ne vienas toks nusikaltėlis, apie kurio veiklą pranešė Nacionalinis dingusių ir išnaudojamų vaikų centras“, – apie saugesnį virtualų pasaulį dėsto R. Butkevičiūtė.

Kur kreiptis pagalbos?

Prekyba žmonėmis – įtraukimas į prostituciją, priverstinis nusikalstamumas, nelegalus darbas, yra žmogaus orumą žeminantis nusikaltimas. Nukentėjusiesiems turime ir galime padėti.

8 800 91 119 – pagalbos linija nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis.

Skambinant iš užsienio +370 616 91 119.

Teikiame emocinę, teisinę, psichologinę pagalbą, operatyviai bendradarbiaujame su kitomis institucijomis, dirbančiomis žmogaus teisių apsaugos srityje. Konfidenciali pagalba teikiama ištisą parą visomis savaitės dienomis lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.www.stop-trafficking.lt FB @asociacijapriesprekybazmonemis 

Straipsnis pirmą kartą publikuotas savaitraštyje „Savaitė“, Nr. 22, 2023 m. birželio 1 d. Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Strengthening an Interactive Media Narrative of Anti-Trafficking in Human Beings: Mythbusters“, finansuojamą Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Vilniuje. Straipsnio vizualizacija – D. Vainorės nuotr.