NAPPŽ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl teisinio įvertinimo ir Žurnalistų etikos
kontrolierę bei žurnalistų sąjungą dėl siužeto etiškumo ir padorumo

Prekyba žmonėmis yra nusikaltimas, kurio metu pasinaudojama žmonių pažeidžiamumu,
siekiant neteisėtos naudos. Žmonės išnaudojami internete, socialiniuose tinkluose, o
dažniausiai realiame gyvenime. Kaip mūsų, manymu, ir nutiko Senegalo pilietei.
Sureagavome į viešoje erdvėje skambiai pristatomą prekybos žmonėmis atvejį, kaip
egzotinio gyvenimo budo pavyzdį.


Gintaras Šurkus – verslininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas,
netradicinės šeimos gynėjas, oreivis, pasakoja savo „meilės istoriją” – nusipirkęs žmoną.
Pasak vyro, jis norėjo dar vieno vaiko.


„Delfi TV“ laidoje „Kasdienybės herojai“ G. Šurkus kalba, jog prieš ketverius metus
nusprendė iš Senegalo nusipirkti ir atsivežti vietinę moterį. Moteris jam turėjo už pinigus
pagimdyti vaiką ir tapti surogate.


Surogacija – susitarimas, kuris gali būti paremtas teisine sutartimi, atlygintinas arba
neatlygintinas, kai moteris (surogatinė motina) sutinka išnešioti ir pagimdyti vaiką kitam
asmeniui ar asmenims, kurie po gimimo taps vaiko tėvais.


Svarbu paminėti, jog surogacija Lietuvoje nėra įteisinta, t.y. nėra surogacijos klausimus
reglamentuojančių įstatymų. Tad Lietuvoje atlygintina surogacija kelia daug pavojų ir gali
būti prilyginta prekybai žmonėmis, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. „Prekyba žmonėmis“ (baudžiama laisvės
atėmimu nuo 4 iki 12 metų); baudžiamojo kodekso 157 str. „Vaiko pirkimas arba
pardavimas“ (baudžiama nuo 5 iki 15 metų).


G. Šurkus laidoje atvirai pasakoja, kad teko daug sumokėti, kad galėtų į Lietuvą atsivežti
Senegalo pilietę.


Mes negalime TYLĖTI


Parengėme pareiškimą prokuratūrai su prašymu ginant viešąjį interesą atlikti G. Šurkaus
veiksmų vertinimą ir pagal pateiktus faktus pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškime aiškiai
išdėstėme prekybos žmonėmis priverstinei santuokai požymius.
Tai pat kreipėmės ir į Lietuvos Respublikos žurnalistų etikos inspektorę Gražiną
Ramanauskaikę bei Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių su prašymu
įvertinti Delfi LT laidoje „Kasdienybės herojai“ pateiktą informaciją ir atitinkamai sureaguoti į
siužetą rengusių žurnalistų profesinės etikos galimus pažeidimus.