„Taigi dirbsiu su konkretaus projekto reikalais ir procesiniais dalykais. Manęs nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis asmenų istorijos tikrai nepalies ir nieko sudėtingo čia nebus.“ Bet štai palietė. Ir palietė labai „įdomiu kampu“: supratau, jog mažiausiai dukart buvau pati atsidūrusi „arba-arba“ situacijose, kuriose galimai susitinka „auka“ ir „verbuotojas“.

Skaitmeninė erdvė neabejotinai pakeitė mūsų gyvenimus – kiek daug galimybių ji atvėrė! Deja, daugiau galimybių internetas atvėrė ir nusikaltėliams, kurie siekia seksualiai išnaudoti vaikus, paauglius, moteris ar vyrus, įtraukti juos į pornografijos industriją ir pasipelnyti.

Itin paklausioje ir pelningoje pornografijos industrijoje moterų, vaikų ir vyrų išnaudojimo gerokai daugiau, nei norėtume manyti. Galime prieš šį faktą užsimerkti, tačiau tiesa yra tokia – pornografija tiesiogiai susijusi su seksualiniu smurtu ir prekyba žmonėmis.

Praėjusių metų rudenį buvau bebaigianti socialinės iniciatyvos „Pažadink močiutės suknelę“ parodų turą Lietuvos regionuose, kai atsitiktinai į rankas man buvo įspraustas bilietas į kitą „traukinį“, kuris vadinasi „stop trafficking in human beings (THB)“: – Išvyksta už 1 min. Tolumoje matosi Lietuva be prekybos žmonėmis? Važiuoji kartu? – …Aaaammmm… – ? – OK. Važiuojam!